Dangis Gudelis

Beveik prieš metus Norvegijoje Haldeno mieste Baltijos ir Šiaurės šalių mokslininkų bendroje konferencijoje skaičiau pranešimą tema “Ar reikalinga vietos demokratija?”. Pranešimą pradėjau nuo esminių prielaidų ir apibrėžimų. Konstatavau, kad demokratijos klausimas iškyla visais atvejais, kai kokiai nors žmonių grupei reikalinga priimti sprendimus. Taip pat pažymėjau, jog sieksiu plėtoti demokratijos teoriją kaip grynąją normatyvinę teoriją, t.y. teoriją, kurią sudarytų normatyviniai teiginiai (teiginiai apie tai, “kaip turi būti”) ir vertybiškos sąvokos (tai būtų esminis skirtumas, lyginant su M.Weberio socialinio mokslo kaip vertybių požiūriu neutralaus samprata). Vietos demokratija buvo apibūdinta kaip demokratija, realizuojama geografiškai apribotoje teritorijoje (pagal šį apibrėžimą, vietos demokratija gali būti realizuojama vietos valdžios institucijose, politinėse partijose, nevyriausybinėse organizacijose, verslo organizacijose, verslo bendruomenėse ir tinkluose ir pan.) Vietos demokratija yra viena is vietos valdymo (angl. local governance) charakteristikų.

Daylight Robbery film Toliau pristačiau “visapusiškos demokratijos” (angl. comprehensive democracy) teorijos koncepciją. Demokratijos kaip daugumos valdžios apibrėžimas yra nepakankamas, nes daugumos sprendimas nebūtinai reiškia gerą sprendimą, ir galima pateikti daug pavyzdžių, kai daugumos sprendimas buvo aiškiai nedemokratiškas arba turėjo demokratijai žalingų pasekmių (žinomas istorinis faktas, kad A.Hitleris į valdžią atėjo “demokratiškų” rinkimų būdu). Taigi visapusiška demokratija susideda iš keturių pagrindinių elementų: sprendimų priėmimo proceso dalyvių, sprendimų priėmimo procedūrų, sprendimų turinio ir sprendimų įgyvendinimo. Kitaip tariant, demokratija negali būti veiksminga, jeigu nėra užtikrinama, kad sprendimų priėmimo proceso dalyviai yra pakankamai kompetentingi ir atsakingi, sprendimai priiminėjami nesilaikant pripažintų sprendimų priėmimo procedūrų, priimti sprendimai pažeidžia žmogaus teises, neužtikrina teisingumo principų arba yra netinkami kitais požiūriais, sprendimai netinkamai įgyvendinami.  Pateikiau prielaidą, kad visapusiškos demokratijos teorija integruoja daugelio kitų demokratijos teorijų, kurios visapusiškos demokratijos teorijos požiūriu turėtų būti vertinamos kaip nepilnos, privalumus. Pavyzdžiui, pilietinės demokratijos teorija (A.Tocquevillis, R.Putnamas) sutelkia dėmesį į pilietinės visuomenės, pilietinės kultūros reikšmę demokratijai. Atstovaujamosios demokratijos (Ankersmit, Lefortas, Posneris), tiesioginės demokratijos ir tam tikra prasme deliberatyvinės demokratijos (J. Dewey, J. Habermasas, Cohen’as) teorijoms rūpi nustatyti teisingas demokratinio sprendimų priėmimo procedūras. Liberalios demokratijos, krikščioniškos demokratijos, socialinės demokratijos teorijos pateikia alternatyvias pozicijas dėl demokratinio sprendimų turinio, t.y. kokioms žmogaus teisėms ir teisingumo principams turėtų būti teikiamas priotetas demokratinės valstybės viešojoje politikoje. Sprendimų įgyvendinimui demokratijos teorijos skiria dėmesio, akcentuodamos “įstatymų viršenybės” (angl. the rule of law) principą.

Are You Being Served? buy

Angels in the Outfield dvd

Taigi, plėtodamas visapusiškos demokratijos teoriją, pateikiau schemą, kurioje matyti, jog sprendimų priėmimo proceso dalyviai, jų kompetencija ir motyvacija nulemia tai, dėl kokių sprendimų priėmimo procedūrų bus susitarta, koks bus sprendimų turinys ir kaip sprendimai bus įgyvendinami. Sprendimų turinys ir sprendimų įgyvendinimas apima tai, kas yra vadinama viešosiomis politikomis.

Šiam kartui tiek. Pranešimo tęsinį apžvelgsiu kituose įrašuose.

• The Alamo download