Dangis Gudelis

Tam tikrose situacijose individo autonomijos prioritetizavimas socialinio solidarumo sąskaita gali būti liberalizmo stiprybė. Solidarumo vertybė tampa imperatyvu žmogui tapatintis su kokia nors socialine grupe, įsijungti į “bendrą kovą”, o žmogus, kuris atsisako šiam imperatyvui paklusti, susilaukia tos grupės moralinio pasmerkimo, paniekos, ignoravimo, kraštutiniais atvejais – ir fizinio susidorojimo. Tarkime, profesinė sąjunga paskelbia visuotinį streiką, o [...]

Pradėjęs svarstyti, koks turėtų būti atsakymas į šitaip formuluojamą klausimą, pirmiausiai pamaniau, kad viešojo administravimo mokslininkų ir studentų auditorijoje būtų prasmingiau klausti, kaip viešojo administravimo mokslas gali būti plėtojamas. Tuo tarpu, jeigu sutinkame su prielaida, kad mokslas yra socialinė konstrukcija, atsakymas į klausimą, ar viešasis administravimas yra mokslas, tiesiog priklauso nuo klausiančiojo apsisprendimo laikyti viešąjį [...]

Internete aptikau svetainę, skirtą JAV švietimo politikai, joje pristatomi Respublikonų ir Demokratų partijų kandidatų Johno McCaino ir Baracko Obamos švietimo reformų planai. Obama siūlo švietimui papildomai skirti 18 mlrd. JAV dolerių. Šias lėšas jis planuoja surasti penkeriems metams sustabdęs NASA programas, sumažinęs išlaidas karui Irake. Obama taip pat siūlo daugiau dėmesio skirti ikimokykliniam ugdymui. Aukštojo [...]

Pratęsiu prieš metus Norvegijoje skaityto pranešimo apžvalgą.
Pranešime taip pat pateikiau savo poziciją demokratijos teoretikų debatų, kurios sprendimų priėmimo procedūros yra geresnės, t.y. labiau demokratiškos – rinkėjų atstovavimas (atstovaujamoji demokratija), referendumai ar rinkėjų apklausos (tiesioginė demokratija) ar diskusijos, argumentavimas (deliberatyvinė demokratija), – atžvilgiu. Mano įžvalga buvo ta, kad argumentai dėl vienos ar kitos procedūros pranašumų remiasi [...]

Beveik prieš metus Norvegijoje Haldeno mieste Baltijos ir Šiaurės šalių mokslininkų bendroje konferencijoje skaičiau pranešimą tema “Ar reikalinga vietos demokratija?”. Pranešimą pradėjau nuo esminių prielaidų ir apibrėžimų. Konstatavau, kad demokratijos klausimas iškyla visais atvejais, kai kokiai nors žmonių grupei reikalinga priimti sprendimus. Taip pat pažymėjau, jog sieksiu plėtoti demokratijos teoriją kaip grynąją normatyvinę teoriją, t.y. [...]

Mintis, kad mūsų žinojimas, tuo pačiu ir kiekvienas diskursas, kuriame dalyvaujame, yra faktinių, normatyvinių ir metodologinių prielaidų sistema, man kilo rengiant disertacinį darbą. Šią įžvalgą išdėsčiau disertacinio darbo metodologinėje dalyje (žr. 5-ą skyrių), tačiau plačiau jos nenagrinėjau. Pabandysiu tai padaryti dabar.
Faktinės arba ontologinės prielaidos yra mūsų įsitikinimai apie tai, “kas yra”, t.y. visi teiginiai, kurių [...]

Viešojo administravimo moksliniame diskurse įprasta kalbėti apie įvairius viešojo administravimo modelius – Maxo Weberio biurokratiją, naująjį viešąjį administravimą, naująją viešąją vadybą, naująją viešąją tarnybą, gerą valdymą ir pan. Būtų įdomu panagrinėti, kurie iš šių modelių ir kokiu laipsniu yra realiai funkcionuojančių viešojo administravimo sistemų “idealūs tipai”, o kurie yra tiesiog normatyviniai modeliai, apibendrinantys lūkesčius, kokios [...]

The Tomb the movie
Tropic Thunder film

All Roads Lead Home movie
Breaker Morant dvd
Įrašų skiltyje “Idėjos ir įžvalgos” bus skelbiami trumpi “žalių” idėjų, susijusių su viešojo administravimo, viešosios politikos, socialinių mokslų filosofijos ir panašia problematika, aprašymai. Galbūt šios idėjos kada nors virs mokslinių tyrimų projektais, moksliniais straipsniais, monografijomis, politinėmis programomis, galbūt numirs vos [...]